Apie batus, apie aprangą, apie energetinius gėrimus prirašyta labai daug, bet niekur neradau jokio straipsnio apie svarbu bėgimo atributą – dalyvio numerį…
Labai dažnai pastebiu, kad po varžybų galima aptikti daug išmestų varžybų numerių. Tiesiog eini ir matai, numeris mėtosi ant gatvės, šalia šiukšlių dėžės. Gal kas išmeta jau grįžęs namo, kas pasideda iki pirmo rimtesnio namų tvarkymosi. Asmeniškai man gaila išmesti varžybų numerį. Iš pradžių dėdavau juos į įmautes, paskui segdavau į segtuvą, bet vis laukdavau geresnio laiko juos visus parodyti. Paklausiau ne vieno, ką jis daro su numeriais? Dažnas atsakymas buvo - tiesiog laikau, o ką daryti su jais - nežinau. Vienas mano pažįstamas dalyvauja įvairiausiose varžybose dėl naujo medalio. Surinko labai daug skirtingų. Stimulas dalyvauti kartais būtent ir yra atminimo medalis. Sutinku, labai gražūs medaliai gaminami Rygos maratonui, Vilniaus maratonui, kitiems mažiau žinomiems bėgimams.
Tai ką daryti su numeriu?
Savo numerius paverčiau interjero detale, skyriau dalį sportinio inventoriaus patalpos sienos, taip kaskart prisimindamas, kiek prakaito ir malonių akimirkų praleidau užsisegęs šį numerį. Man iki vardinio numerio labai toli, bet mažų, mėgėjiškų varžybų privalumas būtų vardiniai numeriai. Maloniai nustebino šių metų Vilniaus maratonas, kur galėjai rasti savo vardą ir pavardę. Smulkmena, bet maloni. Iš turimų numerių labai patiko vienas Rygos pusmaratonių numeris, kur prie rėmėjų dar palikta ir speciali vieta finišo laikui, o kitas - pažymėti geriausią buvusį laiką (personal best PB). Puikus atminimas ateičiai, nes kas dalyvauja ne viename bėgime, prisimena tik geriausią savo pasiektą rezultatą, o kas įvyko to ar kito bėgimo metu, laikui bėgant nelabai ir prisiminsi. Kažkokio bendro numerių standarto tikrai nėra, bet visada pastebi ryškesnius numerius su dideliais rėmėjų logotipais. Žinoma, labai daug priklauso nuo pagrindinio rėmėjo, kitų rėmėjų, varžybų masto ir šalies. Be abejo, labai gražu matyti didelį BMW ženklą ant numerio, pvz. kaip ant Frankfurto prie Maino maratono numerio. Bet svarbiausia turbūt yra emocija, kuri palydi kiekvieną esamą numerį, buvo tokių situacijų, kad numeris net ir šildė (bėgant pusmaratonį Rygoje prieš vėją), tuo metu jis man buvo mieliausias. Nemalonu, kad numeris tampa šiukšlė, norėtųsi, kad jis liktų tikru prisiminimu ir savęs pažinimu.
Taip pat savo kolekcijoje turiu vardinius mūsų maratono bėgikių Remaldos Kergytės ir Rasos Drazdauskaitės numerius, tiesiog turėjau progą paprašyti… Džiaugiuosi, kad turiu garbės pakabinti šalia ir savuosius.
