Sportas – ne tik raumenų auginimui

0

Sportas, judėjimas nėra kažkas tokio, kuo galima užsiimti norint būti sveikesniam. Tai yra būtent tai, ką privaloma daryti norint būti bent sveikam. Daugiau nei trečdalį žmogaus kūno masės sudaro raumenys, o visas kūnas – kaip vienas mechanizmas, skirtas judėti: eiti, bėgti, traukti, stumti. Tie dalykai būtini palaikyti normalioms kūno funkcijoms ir procesams organizme.

Sportas ir cukrus kraujyje

Fizinė veikla, kad ir paprastas vaikščiojimas, skatina raumenis gaminti energiją iš riebalų ir angliavandenių. Tokiu būdu organizmas lengvai reguliuoja cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje, sumažindamas jo neigiamą poveikį organams ir riziką tokių ligų kaip diabetas.

Taip pat skaitykite, kodėl bėgimo čempionas atsisako angliavandenių

Tyrimais įrodyta, kad turintiems antsvorį ir diabeto riziką 150 minučių fizinės veiklos per savaitę ir geresnė mityba net 58% sumažina ligos riziką, kai tuo tarpu tam skirti vaistai – tik 31%.

Sportas ir riebalai

Dauguma žino, kad fizinė veikla skatina riebalų deginimą. Tai turbūt pagrindinė priežastis, kodėl daugelis pradeda sportuoti.

Tačiau riebalų sluoksnis nėra paprasta “kalorijų atsargų saugykla”, kurią reikia sunaikinti. Ji turi kur kas daugiau savybių.

fat-cellsRaumenys energijai naudoja baltuosius riebalus, bet reguliarus fizinis krūvis tuo pačiu skatina baltųjų riebalų virtimą “sveikesniais” – rudaisiais riebalais. Pastaruosiuose išsivysto mitochondrijos – tos pačios energijos gamintojos kaip raumenyse. Tik ši riebalų rūšis daugiausiai atsakinga už kūno šilumos palaikymą. Kitaip sakant, riebalai ima deginti riebalus, kad jums būtų šilta.

Sportas, kraujagyslės ir smegenys

Fizinis aktyvumas taip pat turi svarbią įtaką ir kraujagyslių būklei, krešulių prevencijai. Kuomet kūnas neaktyvus, ląstelės, kraujagyslių paviršiuje sudarančios tam tikrą apsauginę plėvelę, tampa vangios, lengvai pažeidžiamos, atsiranda sąlygos krešuliams formuotis.

Sportas skatina greitesnį kraujo tekėjimą ir didesnį jo spaudimą, tad tos ląstelės tvarkingai „išrikiuojamos“  prie sienelių, užtikrinant geresnį kraujo pratekėjimą, elastingesnes ir sveikesnes kraujagysles.

Paskutiniai tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas skatina smegenų baltosios medžiagos gamybą, kuri atsakinga už darnią skirtingų smegenų sričių veiklą. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie mankštinasi, turi daugiau smegenų pilkosios medžiagos, kuri lemia savikontrolę, geresnę atmintį. Negana to, sportas atitolina daugelį senatvės ligų, tokių kaip artritas bei Alzheimeris.

Tai tik maža dalis judėjimo naudos, kuri šio teksto skaitytoją turėtų įtikinti pradėti keistis, jei jis dar to nepradėjo.

Kaip pradėti judėti

1 etapas galėtų būti vaikščiojimas ir žingsnių skaičiavimas. Tai gali padaryti ne tik nebrangus žingsniamatis, bet ir išmanusis telefonas. Tikslas turėtų būti bent 8000 žingsnių (~5 km) per dieną. Tarp kitko, žingsnių sekimas visai įdomus užsiėmimas.

Kuomet pirmasis tikslas pasiekiamas kone kasdien, reiktų pereiti į 2 etapą – įtraukti  lengvas aerobines treniruotes 3-5 kartus per savaitę po 30-45 minutes. Tai gali būti lėtas bėgimas, plaukimas, dviratis ar panašaus pobūdžio treniruoklis. Kvėpavimas treniruotės metu turėtų būti ramus per nosį.

Ir 3 etapas – pridėti dvi jėgos treniruotes per savaitę.

Pabandykite laikytis šio grafiko:

 PirAntTreKetPenŠešSek
1 mėnuo8000 ž.8000 ž.-8000 ž.8000 ž.8000 ž.-
2 mėnuo8000 ž.Aerobinė -Aerobinė 8000 ž.Aerobinė -
3 mėnuo-Aerobinė 8000 ž.Aerobinė -Aerobinė Aerobinė
4 mėnuo-Aerobinė Jėgos tr.Aerobinė -Aerobinė Jėgos tr.

Būtina nepamiršti, kad svarbiausia – pastovumas. Nuosekliai laikantis tokio paprasto plano, geresnė savijauta, puikus miegas bei pakili nuotaika garantuota!

Šaltinis: webmd.com

DALINTIS
Taisyklingo judėjimo, sporto, treniruočių bei mitybos vadovas, apimantis ištvermės ir jėgos disciplinas. Pradedančiam. Sportuojančiam. Kiekvienam.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI