Kas vyksta raumenyse, kai bėgate

Bėgimas - daugiau nei prakaitavimas.

0

Nesvarbu, ar metate svorį, ar ruošiatės maratonui, sportas visada yra gerai: sveikesnis kūnas, geresnė savijauta ir puikus būdas leisti sau suvalgyti pyrago gabalėlį. O gal ir tris.

Tačiau kas tuo metu vyksta kūne, raumenyse? Visi yra girdėję, kad energijai naudojami angliavandeniai, riebalai ir baltymai. O ar žinojote, kad iš tikrųjų raumenų energijos šaltinis, verčiantis juos susitraukti, – adenozino trifosfatas (ATP)? Prieš tai minėtos maistinės medžiagos naudojamos tik ATP gamybai.

Pirmomis sekundėmis…

Jaučiate jėgų atplūdį, pirmos sekundės einasi kaip per sviestą. Tuo metu raumenyse sukaupta medžiaga adenozino trifosfatas (ATP) sprogsta į adenozino difosfatą (ADP), išskirdamas daug energijos raumenų darbui. Deja, ATP atsargos baigiasi po kelių sekundžių. Tuomet pirmu numeriu į pagalbą keliauja mažos kreatino atsargos (jį gauname su gyvuliniu maistu arba vartodami kaip papildą). Kreatino dalis jungiasi prie ADP ir raumenyse susidaro ATP. Tai vėlgi tęsiasi tik kelias sekundes.

Šios reakcijos vyksta itin greitai ir suteikia labai daug jėgos, todėl sprinteriai stengiasi sukaupti pakankamai kreatino sprogstamajai jėgai.

Pirmąsias 90 sekundžių…

energija-atpTam, kad ADP-ATP ciklas galėtų vykti ilgą laiką, raumenims reikia energijos iš maisto. Čia ir prasideda sukaupto glikogeno, kraujyje esančio cukraus – gliukozės – bei riebalų deginimas. Kai bėgimo tempas mažas, šios reakcijos gali tęstis ir energijos pakanka ilgą laiką. Tačiau, jei gliukozės naudojimas intensyvus, raumenys ima gaminti pieno rūgštį, kuri smegenims duoda signalą, kad patiriate fizinį stresą.

Keletą minučių…

Širdis ima plakti dažniau, nukreipdama daugiausiai kraujo į dirbančius raumenis. Kad gliukozė būtų panaudojama geriausiai, reikia daug deguonies, todėl kvėpavimas darosi gilesnis ir dažnesnis.

Didžiausi kūno raumenys – sėdmenų, kojų, liemens – pradeda deginti kalorijas (apie 60 kcal vienam kilometrui), tame tarpe ir po oda sukauptus riebalus. Visos šitos cheminės energijos reakcijos kelia kūno temperatūrą, todėl kraujas kreipiamas arčiau odos esančiu kraujagyslių tinklu, aktyvuojant prakaito išskyrimą, kuris padeda geriau vėsinti kūną.

Per 10 minučių…

Jeigu jūs geros fizinės formos, jūsų raumenys treniruoti, kraujas perneša pakankamai deguonies cukraus ir riebalų oksidacijai, ATP gamyba vyksta, jūs jaučiatės stiprūs.

Tačiau jei kūnas netreniruotas, ATP gamyba stringa ir nepatenkina viso energijos poreikio. Deguonies trūkumas skatina pieno rūgšties gaminimąsi, todėl kiekviena bėgimo minutė darosi vis sunkesnė ir lėtesnė.

Po 45 minučių…

Jei visą šį laiką bėgimas vyko gana intensyviai, raumenų glikogeno atsargos artėja prie pabaigos. Staiga apima nuovargis, kojos nebenori jūsų klausyti, jausmas lyg atsitrenktumėte į sieną. Lieka vienintelis energijos šaltinis – riebalai ir iš dalies baltymai. Bėgimo tempas staiga krinta, nes riebalų deginimas – lėtesnis procesas, negalintis aprūpinti iškart dideliu energijos kiekiu (kiek kitaip yra su treniruotais ilgų distancijų bėgikais). Jei bandote išlaikyti greitį, raumenys dalį energijos pasiima „valgydami“ save, t.y. baltymus versdami energija. Netenkate raumenų masės.

Kai bėgimas baigiasi…

Energijos poreikis mažėja, kvėpavimas rimsta. Jūs pavargę, tačiau nuovargis malonus. Smegenys išskyrė daug nuotaiką keliančių ir savijautą gerinančių hormonų. Po treniruotės, ko gero, net nebesinori saldumynų. O jei ir suvalgysite vieną kitą gabalėlį, nieko baisaus nenutiks, nes glikogeno atsargose atsirado tuščios vietos, todėl mažesnė tikimybė, kad cukrus bus paverstas riebalais ant kūno.

Šaltiniai: active.com

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI